Po rinkimų apie e-rinkimus

E-rinkimų temą jau esu išsamiau nagrinėjęs prieš beveik 5 metus. Ši spekuliatyvi tema Lietuvoje prisimenama prieš kiekvieną rinkiminį ciklą, o po rinkimų vėl greitai pamirštama, kas verčia abejoti svarstymų nuoširdumu – ar e-rinkimų idėjos keliamos dėl pranašumo rinkiminėje kovoje, ar realiai rūpinamasi rinkėjų galimybėmis balsuoti? Kadangi 2012 m. Seimo rinkimai išsiskiria organizacinėmis problemomis ir daugybe pažeidimų, po rinkimų verta panagrinėti ar elektroninis balsavimas būtų ką nors pakeitęs (pagerinęs ar pabloginęs).

Pirmiau apie organizavimo problemas. Kadangi per rinkimus buvau komandiruotėje – balsavau iš anksto. Vilniaus m. savivaldybė buvo aiškiai nepasiruošusi išankstiniam rinkėjų aktyvumui, nes buvo apgulta minios bandančių balsuoti ne vilniečių. Vilniečių buvo mažiau, tačiau sausakimišose savivaldybės patalpose susiorientuoti padėjo tik nuolat garsiakalbiu skelbiama informacija, kad balsuojama antrame aukšte. Atstovėjus eilę ir padavus rinkėjo lapelį paaiškėjo, kad jame nėra apylinkės antspaudo, nors gretima rinkimų komisijos narė ką tik leido balsuoti su tokiu pačiu (be antspaudo) lapeliu mano sutuoktinei. Vis dėlto po pasitarimo su komisijos pirmininke, nuspręsta leisti balsuoti ir antspaudas uždėtas čia pat. Vėliau gavau du referendumo lapelius, ką pastebėjau eidamas į balsavimo kabiną. Grįžus ir pasiteiravus ar taip ir turėtų būti, komisijos pirmininkė tikrąja to žodžio prasme išplėšė vieną iš rankų, net neatsiprašiusi. Galiausiai nustebino tai, kad į didįjį voką įdedamas kvitas su rinkėjo asmens duomenimis. Kam tas reikalinga niekas negalėjo paaiškinti, kaip ir išsklaidyti abejonių dėl balsavimo slaptumo. Po rinkimų gausu pranešimų apie kitas rinkimų problemas – komisijų išsiskirstymą pailsėti, biuletenių išnešimą iš apylinkės, masinius balsų pirkimus ir t.t.

Esu didelis technologijų entuziastas ir šalininkas, tačiau esu griežtai prieš balsavimą internetu. Didžiausios problemos kurias kelia balsavimas internetu – (1) labai abejotina nauda ir (2) rinkimų slaptumo bei balsų pirkimo problema.

Niekas, net ir estai, garsiai išreklamavę balsavimą internetu Estijoje, neįrodė, kad balsavimas internetu realiai padidino rinkėjų aktyvumą. Manau rinkėjų aktyvumą žymiai labiau padidintų geriau organizuotas ir ilgesnį laikotarpį trunkantis išankstinis balsavimas. Be to, sunku suvokti, kodėl iki šiol rinkėjų sąrašai yra popieriniai, kodėl technologijų amžiuje reikalingi popieriniai rinkėjų pažymėjimai, kodėl balsų skaičiavimas nėra automatizuotas (skanuojant biuletenius) ir t.t. Net Venesuela rinkimuose naudoja naujesnes technologijas, nei Lietuva.

Rinkimų slaptumas yra svarbiausias rinkimų nepriklausomumo saugiklis. Jį užtikrinti balsuojant internetu ypatingai sunku – tai yra svarbiausia priežastis, kodėl net inovatyviausios šalys iki šiol neleidžia balsuoti internetu. Tuo tarpu pirkti balsus internetu yra itin paprasta. Nesunku įsivaizduoti mobilias perkamų balsų “apylinkes” apsirūpinusias beviele interneto prieiga, atvykstančias pas norintį parduoti balsą rinkėją, kuriam pakaktų tik e-banko prisijungimo priemonių. Joms nereikės

Kad e-rinkimai nebūtų savitikslis siekinys, būtina pirmiau išnaudoti nusistovėjusias ir skaidrias galimybes padidinti rinkėjų aktyvumą – atsisakyti archajiškų rinkėjų pažymėjimų, sudaryti  galimybes balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje (už savo apylinkės kandidatus), įdiegti e-biuletenius arba biuletenių skanerius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *