Patentų miražas Lietuvoje

Patentai tradiciškai laikomi viena stipriausių intelektinės nuosavybės teisių. Toks vertinimas istoriškai susiklostė tose šalyse, kuriose yra daugiau nei du šimtus metų atliekama patentų ekspertizė, kur kvalifikuoti technologijos ekspertai atlieka išradimo naujumo, išradimo lygio (neakivaizdumo) ir išradimo technologinio pritaikomumo (naudingumo) vertinimą, kuriose veikia griežta savikontrolės (pakartotinės ekspertizės) sistema. Deja, tokių šalių šiuo metu liko nedaug. Patentabilumo ekspertizė ir patentabilumo kontrolė yra atliekama JAV, Japonijoje, Kinijoje ir didžiosiose Europos valstybėse.

Lietuva, kaip ir dauguma pasaulio ir Europos Sąjungos šalių, yra taip vadinamos pareikštinės patentų sistemos šalys, kuriose patentų ekspertizė išvis neatliekama. Taip yra dėl praktinių ir ekonominių priežasčių, kadangi patentų ekspertizę atlikti yra brangu, jai atlikti reikia kvalifikuotų įvairių sričių ekspertų, kurių tokiose šalyse kaip Lietuva paprasčiausiai nėra, o jei ir yra tai jie nelabai nori dirbti už valdišką atlyginimą. Lietuvoje vietoje dalykinės patentabilumo ekspertizės Valstybinis patentų biuras atlieka tik formalų pateiktų paraiškų atitikimo nustatytai paraiškų formai patikrinimą, skelbia patentų paraiškas viešai ir per nustatytą terminą nesulaukus pretenzijų išduoda nominalius Lietuvos patentus.

Dėl šios priežasties Lietuvos patentai yra menkaverčiai, o jų teisinė reikšmė yra minimali. Daugybė Lietuvoje išduotų patentų yra visiški niekalai, kurie gali ir turi būti lengvai nuginčijami kilus ginčui teisme. Lietuviškų patentų savininkai neturėtų jaustis labai saugiai, o tokiais patentais paremtos pretenzijos nėra rimta teisinė grėsmė. Kilus ginčui teisme turi būti atliekama reali patentabilumo ekspertizė, kuri daugeliu atveju paneigia „patentuotą išradimą“.

Pagal Europos Patentų Biuro statistiką daugiau nei pusė patentų paraiškų po pirminės ekspertizės neatitinka patentabilumo kriterijų. Po pakartotinės ekspertizės išbrokuojamas dar ketvirtis paraiškų. Būtų naivu tikėtis geresnės situacijos Lietuvoje. Tiesą sakant ji yra daug blogesnė. Subjektyviu vertinimu daugiau nei 9 iš 10 registruotų patentų Lietuvoje yra nepatentabilūs išradimai, kurie niekuomet nebūtų išduoti rimtose patentų jurisdikcijose.

Patentinė paraiška Lietuvoje rimtiems išradėjams yra labai bloga startinė pozicija tarptautiniam patentavimui. Patentavimas Lietuvoje signalizuoja tarptautinės patentų sistemos neišmanymą ir pareiškėjo neracionalumą. Deja, išradėjams ir verslams, kuriantiems realias inovacijas, tą pavyksta suprasti per vėlai. Neišmanymu naudojasi ir neetiški patentiniai patikėtiniai, kuriems rūpi tiesiog „įsisavinti“ patiklaus kliento pinigus, patentuoti bet ką ir bet kaip. Neapsigaukite ir nesigąsdinkite patentų miražais Lietuvoje.