Ekspertizė technologijų bylose

Lietuvos teismuose vis dažniau sprendžiamos civilinė bylos, kuriose nagrinėjami sudėtingi technologijų teisės ar intelektinės nuosavybės klausimai. Konkrečios statistikos Lietuvoje nėra, tačiau pagal ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką tokios bylos sudaro daugiau nei ketvirtį visų teismo nagrinėjamų bylų. Tarp jų dažniausi ginčai dėl įvairių pažeidimų ir neteisėtų veiksmų internete, technologinių projektų įgyvendinimo, technologinės įrangos, informacinių sistemų, programinės įrangos įsigijimų ir perleidimų, taip pat dėl patentų, autorių teisių, dizaino ir prekių ženklų pažeidimų . Neretai reikalaujama žalos padarytos virtualiais veiksmais nematerialiems objektams (intelektinei nuosavybei, informacijos saugumui, reputacijai ir t.t.) atlyginimo.

Tokiose bylose teismams reikia gilintis į naujus ir sudėtingus teisinius bei technologinius klausimus, kurie reglamentuojami naujausiuose ES technologijų teisės aktuose arba reikalauja gilių technologinių žinių. Užsienio teismų praktikoje tokiais atvejais bylose visuomet pasitelkiami ekspertai. Ekspertų įtraukimas į bylą padeda šalims paaiškinti sudėtingus klausimus, palengvina darbą teismui ir sumažina teisinių klaidų. Pats esu skirtas ekspertu bylose Lietuvoje, ES šalyse ir JAV federaliniuose teismuose, taip pat bendradarbiauju su plačiu Lietuvos ir užsienio technologinių ekspertų tinklu, todėl galiu patvirtinti, jog ekspertų dalyvavimas technologinėse bylose yra ypač svarbus.

Ne retas atvejis, kai aiškinti bylos klausimus pasitelkiami du ar net trys ekspertai. Pvz. vertinant informacinės sistemos diegimo trūkumus, vienas ekspertas gali išaiškinti ES informacinių technologijų standartus, kitas ekspertas įvertinti trūkumų techninius aspektus, o trečias ekspertas gali vertinti dėl trūkumų atsiradusią žalą verslui. Vertinant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus arba kitus neteisėtus veiksmus internete ekspertai pasitelkiami aiškinant ES autonominę teisę, vertinant technologinių įrodymų reikšmę, taip pat vertinant padarytos žalos mastą ir dydį. Bylose dėl prekių ženklų ekspertai gali pateikti motyvuotas išvadas dėl ženklo skiriamojo požymio buvimo ar nebuvimo, dėl ankstesnių teisių naudoti panašų ženklą ir pan. Bylose dėl teisių į išradimus, neišvengiamas yra išradimo patentabilumo klausimo ekspertinis vertinimas (primintina, kad Lietuvos valstybinis patentų biuras išradimų patentabilumo nevertina) ir t.t.

Lietuvos civiliniame procese ekspertu gali būti bet kuris asmuo turintis specialių žinių. Specialios žinios turi būti realiai pagrindžiamos, o ne tiesiog teigiamos. Akivaizdus specialių žinių pagrindimas yra mokslinės veiklos patirtis (daktaro disertacija, straipsniai, projektai ir pan.) toje mokslinės veiklos kryptyje. Eksperto žinių pagrindimu gali būti ir reikšminga praktinė patirtis (pvz. eksperto išradybinė veikla, registruoti patentai, vadovavimas projektams, studijoms ar tematiniams renginiams). Nekyla abejonių, kad ekspertais gali būtų atitinkamų mokslo sričių mokslininkai.

Dažnas klausimas ar eksperto patirtis turi būti tiksliai toje temoje, dėl kurios kyla klausimų konkrečioje byloje? Šuo atveju turėtų būti vadovaujamasi globalių technologijų ekspertavimo centrų – Europos patentų biuro ir JAV Patentų ir prekių ženklų biuro praktika, kurie nuolatos atlieka įvairiausių naujų technologijų naujumo, skiriamojo požymio ir kito patentabilumo vertinimą. Ir Europos, ir JAV institucijose ekspertizę atlieka tos technologijų srities ekspertas, tačiau technologijų sritis nustatoma teminiu, o šakiniu lygiu. Atitinkamai fizikos ekspertas gali vertinti ir optikos, ir mechanikos technologijas. Informacinių technologijų (informatikos inžinerijos) specialistas – programų sistemų, kompiuterių tinklų, ir blockchain technologijų klausimus. Būtent gretimų temų specialisto atlikta ekspertizė dažnai yra objektyvesnė, kadangi ji yra kritiškesnė, nei siauros temos entuziasto kompetencija, kuri neretai būna perdėm optimistiška. Taigi, nustatant ekspertinės kompetencijos technologines šakas Lietuvoje turėtų būti vadovaujamasi Mokslo sričių klasifikatoriumi (LR ŠMSM ministro įsakymas 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93). Dar vienas svarbus ekspertizės aspektas yra gebėjimai ekspertinės klausimus atsakyti aiškiai ir operatyviai, taip pat gebėjimai pateikti teismui išsamius žodinius paaiškinimus. Dėl šių priežasčių labai svarbu bylose skirti ekspertus turinčius realios ekspertavimo patirties.