Individualus autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas

Ne kartą teko išgirsti klausimą kodėl Lietuvoje iki šio neveikia Creative Commons?. Atsakymas yra paprastas – jį apibendrinau prieš pusantrų metų rašytame straipsnyje (anglų k.) – tai įstatymuose įtvirtintas draudimas autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams savo teises administruoti patiems, arba kitaip tariant – išskirtinis monopolis esamiems autorių teisių ir gretutinių teisių tarpininkams („autoriniams kolūkiams“ arba kolektyvinio administravimo asociacijoms).

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 55 str. ir 65 str. 3 d. reikalauja fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką) taikyti kolektyvinį teisių administravimą. ATGTĮ 86 str. 1 d., leidžia kolektyvinio administravimo asociacijoms dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro įgaliojimo išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Ne tiek griežtos, bet iš asmės analogiškos taisyklės ATGTĮ nustatytos ir autorių teisių atžvilgiu.

Priimant ATGTĮ 1999 m. šios nuostatos gal ir buvo aktualios, nes autoriai ar atlikėjai neturėjo alternatyų administruojant savo teises, tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė. Atsirado ir techninės priemonės, ir naujos platformos (pvz. iTunes arba visiškai naujas iBooks), ir virtualios autorių bendruomenės, kurios įgalino autorius tvarkytis patiems. Nauja yra tiesiog užmiršta sena – iBooks ar Creative Commons realiai tik nauji „samizdat“ įrankiai, tačiau šikart laisvi ir globalūs.

Individualaus autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo įgalinimas galėtų būti vienas iš būdų autoriams ir atlikėjams gauti didesnę dalį ekonominės naudos iš savo kuriamo turinio (ypač JAV tokių pavyzdžių gausu). Deja, „autorinių kolūkių“ konjunktūra tam visaip kaip priešinasi, nes autorių ir atlikėjų laisvė grasina jų išlikimui.

Praėjusių metų (2011 m.) rudenį svarstant ATGTĮ pakeitimus dėl laikmenų ir įrangos mokesčių siūliau (Žinių ekonomikos forumo vardu) pluoštą pakeitimų, kurie įgalintų individualų teisių administravimą. Kaip galima buvo tikėtis – kolektyvinio administravimo asociacijos sureagavo alergiškai, pasipylė kaltinimai, esą „autoriai mokomi kaip jie turėtų gyventi“, etc.

Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo – „Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai – konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia.“ (2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas), o „Konstitucijoje laiduojama teisė laisva valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Šios teisės ir laisvės plika akimi prieštarauja minėtoms ATGTĮ nuostatoms ir „autorinių kolūkių“ veiklos principams.

Bent dalyje ES valstybių autorių ir atlikėjų laisvė pasirinkti yra gerbiama. 2006 m. vasario 17 d. Ispanijos teismas pripažino, kad autorius gali savo teisėmis naudotis kaip pats pageidauja – leisti kitiems naudotis nemokamai visa apimtimi arba suteikti tik dalinį naudojimąsi, taip pat nedalyvauti kolektyviniame administravime. Prancūzijoje, Nyderlanduose, Danijoje bei Švedijoje kolektyvinio administravimo asociacijos savanoriškai pripažino Creative Commons ir kitas individualaus administravimo alternatyvas. Lenkijos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra numatyta, kad atlyginimas autoriams ir atlikėjams už audiovizualinių kūrinių viešą atlikimą kino teatruose, transliaciją, kitokį viešą skelbimą ir nuomą mokamas tik per kolektyvinio administravimo asociacijas, tačiau teisių subjektas, pateikęs raštu prašymą kolektyvinio administravimo asociacijai, gali atšaukti privalomą kolektyvinį teisių administravimą.

Netiesiogiai šis klausimas paliestas ir ES teisėje – Europos Komisijos 2005 m. gegužės 18 d. rekomendacijoje dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (2005/737/EB) pabrėžiama, kad gretutines teises gali administruoti ne tik tam tikras administravimo paslaugas teikiantys kolektyvinių teisių administratoriai, tačiau ir patys teisių turėtojai, numatyta galimybė teisių turėtojams laisvai pasirinkti kolektyvinį teisių administratorių.

Manau laikas pokyčiams pribrendo ir Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *