Direktoriai sunerimę: nesiskaitymas su privatumu gali būti baudžiamas

Švietimo įstaigos nesupranta Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (GDPR)? Mokyklų direktoriai sunerimę: ar nuotraukos garbės lentoje – duomenų apsaugos reglamento pažeidimas? Iki tol įprastai tvarkiusios moksleivių asmens duomenis, mokyklos dabar nebežino, kas teisėta, o kas jau pažeidimas? Vilniaus m. savivaldybės duomenų apsaugos pareigūnas nacionalinio transliuotojo eteryje mokykloms siūlo viešinti mokinių asmens duomenis vadovaujantis „viešojo administravimo interesu“?  

Panašu, kad iki šiol įprastai tvarkiusios asmens duomenis – t.y. visiškai nesirūpinusios privatumu, švietimo įstaigos nori jį ignoruoti ir toliau. Toks mokyklų nenoras gerbti privatumą nuoširdžiai liūdina, o savivaldybės pozicija kelia abejonių kaip tvarkomi mūsų visų duomenys. 

Nors GDPR apstu neaiškumų, tačiau švietimo įstaigų keliami klausimai jame labai aiškiai atsakyti, kaip, beje, ir anksčiau galiojusiuose įstatymuose. Švietimo įstaigų nepasitenkinimas yra sąlygotas ne GDPR, o sovietinio požiūrio į žmogaus teises, kuris per tris dešimtmečius panašu nei kiek nepasikeitė.  

Švietimo įstaigų iškeltos problemos liudija tai apie ką esi jau daug kartų rašęs – su privatumu Lietuvoje įprasta tiesiog nesiskaityti. Teisės į privatumą ir atvaizdą skaičiuoja šimtmečius, o teisė į asmens duomenų apsaugą dešimtmečius. Jos ginamos Lietuvos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, tačiau tik pastūmėti iš Briuselio imamės jomis domėtis.

Viešinimas yra viena iš grubiausių intervencijų į asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Viešinimas privatumą daugeliu atveju apskritai paneigia. Nei GDPR, nei koks nors kitas teisės aktas nesuteikia teisės viešinti žmogaus duomenis ar atvaizdus, net jeigu tai daroma vadovaujantis menamu „viešojo administravimo interesu“ ar ilgametėmis tradicijomis. „Viešo administravimo interesas“ ar kai kuriais atvejais „teisėtas interesas“ gali būti pagrindai tvarkyti asmens duomenis pagal GDPR, tačiau nei vienas iš jų nėra pagrindas duomenis viešinti, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.  

Be to, mokyklos tradicijos nėra nei viešo administravimo, nei teisėtas interesas. Viešos mokyklos laidos, klasės nuotraukos ar viešas linksniavimas mokyklos renginiuose nėra teisėtas interesas, nes paprasčiausiai nėra būtini švietimo procesui ir jo formalumams. Viešas administravimas apskritai neturi nieko bendro su švietimo procesu mokykloje, todėl girdėti tokius „išaiškinimus“ iš miesto savivaldos paprasčiausia gėda. 

Ar tikrai būtina, kad atestatų teikimas būtų viešas ir mokiniai jo metu būtų linksniuojami vardu pavarde? Išskyrus tradicijas jokių argumentų, ar juo labiau teisinių priežasčių, tam nėra. Abejočiau tokių tradicijų verte – nebent siekiama auklėjamojo poveikio atestato negavusiems? Jeigu norime tiesiog surengti šventę – tą galima padaryti ir be viešo linksniavimo arba prieš tai atsiklausus sutikimo, ir neprievartaujant nenorinčiųjų. 

Vakaruose, kiekvienoje švietimo įstaigoje, ir net vakarietiškose švietimo įstaigose Lietuvoje (pvz. Vilniaus tarptautiniame prancūzų licėjuje) į mokinių privatumą žiūrima rimtai ir tokie klausimai net nekyla. Be to, į privatumą buvo žiūrima rimtai dešimtmečiais, o ne nuo gegužės 25 d., kai įsigaliojo GDPR. Mokykla turi turėti teisinį pagrindą mokinių duomenų tvarkymui. Civilizuotose švietimo sistemose tai yra mokinių (tėvų) sutikimas, kuris įforminamas prieš kiekvienus mokslo metus ar net prieš kiekvieną renginį. Be to, mokinys ar jo tėvai sutikimą gali bet kada atšaukti.  

Taip, tai reiškia, kad mokykla turi nedelsiant nukabinti mokinio nuotraukas, jeigu jis su tuo nesutinka. Taip, tai reiškia, kad sutikimų tvarkymas yra papildomas darbas ir papildoma biurokratija mokyklai, tačiau žmogaus teises saugome ne dėl patogumo ir ne dėl to, kad kažkam tai patinka ar nepatinka, arba yra papildomas darbas. Mokykla čia turėtų būti pavyzdys, o ne tas, kuris ieško išimčių ir pasiteisinimų. Atsiklausti sutikimo yra elementari pagarba. 

Visiškai normalu, kad šeimos nenorinčios viešumo tokio sutikimo neduoda, ir jų duomenys (įskaitant atvaizdus) nėra viešinami. Dėl to niekas neturėtų jaustis nepatogiai. Nenormalu, jeigu vaikas prieš savo (ar šeimos) norą arba išvis be niekeno žinios būtų fotografuojamas ir viešinamas. Dar blogiau kai pagarba žmogaus teisėms, yra suprantama kaip našta mokyklai. Kas jei ne mokykla turėtų ją ugdyti? 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *