Tag «patentai»

Intelektinės nuosavybės teisės darbo sutartyse

Intelektualinė nuosavybė

Per 18 metų praktikos daugybę kartų susidūriau su situacija, kai darbo sutartyse su darbuotojais atliekančiais kūrybinį darbą, nėra jokių nuostatų susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis. Dalis darbdavių mano, kad juos gina įstatymas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 str. ir Patentų įstatymo 11 str. numato tam tikrus atvejus, kai intelektinės nuosavybės teisės į darbuotojų sukurtus intelektinės nuosavybės objektus pereina darbdaviui. Kita dalis darbdavių intelektinės nuosavybės teisėmis išvis nesirūpina, bent jau iki tol kol atsiranda konfliktinė situacija. Anglosaksiškose valstybėse (JK, JAV, Kanadoje, etc.) sprendžiant intelektinės nuosavybės teisių priklausomybę yra laikomasi vadinamos užsakyto darbo (work for hire) doktrinos, kuri galioja darbuotojams, nepriklausomiems autoriams ar rangovams, taip pat kitiems asmenims su kuriais sudarytos sutartys dėl tam tikrų darbų ar paslaugų, susijusių su intelektinės nuosavybės objektais. Pagal šią doktriną visos intelektinės nuosavybės teisės besąlygiškai priklauso užsakovui, abejotinos situacijos taip pat sprendžiamos užsakovo naudai. Kontinentinėje Europoje, taip pat ir Lietuvoje užsakyto darbo doktrina intelektinės nuosavybės teisėms negalioja, laikomasi kitokių nuostatų. Tam, kad darbuotojo intelektinės nuosavybės teisės pereitų darbdaviui yra nustatytos griežtos sąlygos: 1) Intelektinės nuosavybės objektas turi būti sukurtas atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas; 2) Įrodinėjimo našta, kad intelektinė nuosavybė sukurta būtent atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, tenka darbdaviui; 3) Intelektinės nuosavybės teisės automatiškai pereina darbdaviui tik trumpam laikotarpiui (bendra taisyklė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 str. – tik 5 metams; neterminuotai darbdaviui pereina tik teisės į kompiuterių …

Patenting in Life Sciences

Common understanding among startup entrepreneurs, policy makers and even inexperienced investors in life sciences and bio pharma business is that the patents shall be filed for as soon as possible. While not entirely untrue, several major reservations about this need to be understood. First and foremost, patents are extremely expensive and limited in time. Patenting at the early stage of technology development usually erodes value of the technology for the potential partners and investors at the later stage. Early technology is usually unripe for commercialization, hence leaving important parts (which will be developed later) out of the patent. Early patenting consumes limited financial resources and most importantly robs the inventor team of time and attention, which may be better spent on advancing the technology itself, especially early on, when the morale and enthusiasm are at the highest. Second, early patenting significantly decreases the final product patent protection time. Thus, even if the technology is a success, the inventors will only be able to extract value from the last few years of the patented product on the market, instead of more than a decade or more. It is essential for everyone involved to understand that development process in life sciences is …

Genetinės medžiagos patentai

Birželio pradžioje JAV Aukščiausiasis teismas išsprendė Myriad bylą, kurioje pirmą kartą pasisakė dėl genetinės medžiagos patentavimo. Europos Sąjungos įstatymų leidėjas ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas (ESTT) šią temą jau yra sprendę anksčiau. Genų patentavimo taisyklės Europoje nustatytos santykinai seniai. Nuo 1998 m. kai buvo priimta Direktyva 98/44/EC Dėl biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos Europos Sąjunga laikoma viena liberaliausių jurisdikcijų genetinės medžiagos patentavimui pasaulyje, kadangi šioje direktyvoje tiesiogiai numatyta galimybė patentuoti izoliuotą genetinę medžiagą. Direktyvoje 98/44/EC nustatyta, jog medžiagos išskirtos (izoliuotuos) iš gyvo organizmo (tai pat ir žmogaus kūno), įskaitant pilną ar dalinę geno seką, gali būti išradimo objektas ir gali būti patentuojamos jeigu tenkinami bendrieji patentabilumo kriterijai. Genetinės sekos kaip informacija per se yra nepatentabilios, tačiau izoliuota molekulė (pvz. DNR ar RNR fragmentas), kurioje atkurta minėta genetinė informacija yra patentabili. Faktiškai tai reiškia, jog izoliuota ar susintetinta DNR ar RNR molekulė, jeigu ji sprendžia konkrečią techninę problemą ir yra nauja, yra patentabili. Direktyva 98/44/EC buvo iškart kritikuojama dėl plataus leidimo patentuoti izuoliuotą genetinę medžiagą. Nyderlandų vyriausybė siekdama anuliuoti Direktyvą kreipėsi į ESTT. ESTT atmetė skundą ir palaikė izoliuotos genetinės medžiagos ir genetinės informacijos patentabilumą, taip įgalindamas genetinės medžiagos patentavimą Europoje (byla C-377/98). Vėliau pats teismas šiek tiek apribojo genų patentų praktinę …

Kai žmonės miršta dėl patentų – tiesiogine ir perkeltine prasme

Patentų sistema dažnai kritikuojama dėl abejotinų išradimų patentabilumo. Tokių pavyzdžių daug kompiuterių programų srityje, o pastaruoju metu taip pat daug diskusijų kelia biologinės ir genetinės medžiagos patentabilumas. Tikroji problema glūdi ne patentų sistemoje, o šiuolaikinės visuomenės moralinių vertybių trūkume, patentų ir komercijos manijoje. Naujas šokiruojantis to pavyzdys yra naujojo koronaviruso, sukeliančio panašius į SŪRS simptomus, sintezės patentavimas. Šio itin pavojingo naujo viruso diagnozę ir diagnostinių metodų pažangą apsunkina tai, kad Nyderlandų Erasmus laboratorija, kurioje virusas buvo identifikuotas, pateikė patentines paraiškas šio viruso replikavimo metodams. Pirmieji šios itin pavojingos ligos atvejai fiksuoti Saudo Arabijoje praeitų metų vasarą, tačiau vieša informaciją apie naująjį virusą tapo viešai prieinama tik rugsėjį. Mokslininkas, kuriam buvo prieinama pirmųjų aukų biologinė medžiaga, išsiuntė mėginius į Nyderlandus. Nors virusas buvo identifikuotas netrukus, apie tris mėnesius jokia informacija apie jį nebuvo pateikta visuomenei, kadangi susiję mokslininkai ir Erasmus laboratorija rengė patentines paraiškas šio naujo viruso sintezės metodams (sintezė būtina viruso genetinės medžiagos dauginimui ir atpažinimui, t.y., diagnozei ir tinkamam gydymui). Iš esmės tris mėnesius medicinos mokslas sąmoningai laikytas nežinioje. Per tą laiką nuo šio viruso mirė naujos aukos ir grėsmės visuomenės sveikatai tik padidėjo. Esu patentų entuziastas, tačiau tokia situacija kelia pasišlykštėjimą ir aiškiai demonstruoja, kaip visuomenei reikalinga patentų …

Nauja Europos Sąjungos patentų sistema: inovacijų aušra ar multikultūralizmo saulėlydis?

Po daugiau kaip trijų dešimtmečių ginčų ir diskusijų, 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamentas patvirtino teisės aktus, kuriais remiantis nuo 2014 m. Europos Sąjungoje sukuriamas naujas Europos Sąjungos patentas. Europos Sąjungos patentas yra skirtingas nuo Europos patento. Šios dvi sistemos egzistuos ir patentai pagal jas galės būti išduodami lygiagrečiai. Pagrindinis Europos Sąjungos patento privalumas – šis patentas automatiškai galios 25 ES šalyse narėse (išskyrus Ispaniją ir Italiją). Europos patentas automatiškai negaliojo. Jo įsigaliojimui reikėjo atlikti nacionalines išplėtimo procedūras tose valstybėse, kuriose buvo siekiama patento, taip pat išversti patentą į nacionalinę kalbą. Europos patentų sistema buvo priimta ne tik Europos Sąjungose narėse, tačiau taip pat kitose Europos valstybėse, pvz. Albanijoje, Serbijoje, Turkijoje. Europos patentų sistema supaprastino procedūras, tačiau vis vien reikalavo atskirų paraiškų nacionalinėmis kalbomis padavimo kiekvienoje sistemos valstybėje, kurioje siekiama patentinės apsaugos. Nacionalinių paraiškų ir vertimų kaštai sudaro apie 80-90% visų kaštų susijusių su išradimo apsauga Europos patentu. Šie kaštai neretai viršydavo 50 000, o pavieniais atvejais net 100 000 litų, dėl ko Europos patentų sistema buvo nepatraukli ar net neprieinama išradėjams, ypač fiziniams asmenims ir smulkioms įmonėms. Europos Sąjungos patentas efektyvumo vardan atsisako patentinės sistemos multikultūralizmo. Europos Sąjungos patento paraiškos ir procedūros bus vykdomos tik anglų, vokiečių ir …