Europa skaitmeninio turinio revoliucijos užribyje

Balandžio 28 d. suėjo 10 metų nuo iTunes debiuto. Per tą laiką iTunes tapo dominuojančia elektroninio turinio platinimo platforma pasaulyje, ir iš esmės pagimdė naują verslo šaką, naują būdą įsigyti ir vartoti skaitmenį turinį. Per dešimtmetį atsirado daugybė skaitmeninio turinio (e-turinio) komercijos platformų, pvz., Netflix, Hulu, Spotify, o tradicinio e-verslo portalai, pvz., Google ar Amazon, vis labiau orientuojasi į elektroninio turinio (e-knygų ar audiovizualinio turinio) pardavimą.

Šie metai išsiskiria dar ir tuo, kad vartotojų galvas ir pinigines užkariauja originalus elektroninis turinys, t.y., turinys, kuris sukurtas specialiai vartojimui elektroniniu būdu ir/ar sukurtas pačių elektroninio turinio platformų. Pvz., vasario pradžioje debiutavęs originalus Netflix serialas „House of Cards“, puikiai įvertintas tiek vartotojų, tiek kritikų, šešiaženkliu skaičiumi pagausino Netflix vartotojų gretas ir milijonais Netflix pelną. Serialas platinamas tik per Netflix platformą, ir (tradicinio TV verslo siaubui) visą jo sezoną vartotojas gali įsigyti bei peržiūrėti iš karto! Savaime suprantama, kad jokios įkyrios reklamos Netflix nėra. Netflix pėdomis skuba sekti kiti, originalius e-serialus anonsavo Hulu, Yahoo, Amazon ir kiti.

Stebėdamas šiuos pavyzdžius galiu tik apgailestauti, kad nieko panašaus neturime Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių. Gal išskyrus Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, kur veikia tokios platformos kaip Netflix, Europa praranda elektroninio turinio verslo galimybes ir su tuo susijusias darbo vietas, o vartotojai elektroninio turinio ieško piratiniuose P2P portaluose. Per e-turinio dešimtmetį Europoje neįsitvirtino nei viena reikšminga elektroninio turinio platinimo platforma, o keletas Europoje gimusių platformų (įskaitant „lietuvišką“ GetJar) netruko emigruoti už Atlanto. Spotify yra reta išimtis, įkurta ir veikianti Švedijoje, tačiau ir jų teikiamo turinio sąlygos yra geresnės vartotojams JAV nei Europoje.

Tokiame kontekste šviežias Spotify debiutas Lietuvoje didelio džiaugsmo nekelia. Priminsiu, kad iTunes Lietuvoje debiutavo tik prieš pora metų – 8 metais vėliau nei JAV, kas technologijų amžiuje yra labai ilgas laikotarpis. Ypač tragiškai atrodo pastaruosius pora metų girdimos kai kurių verslininkų ir politikų pagyros apie puikią plačiajuosčio interneto infrastruktūrą Lietuvoje arba ypač sparčius mobiliuosius tinklus. Subjektyviu vertinimu interneto infrastruktūra Lietuvoje yra iš esmės išnaudojama tik elektroninio turinio anti-verslui (t.y. piratavimui), o mobilieji tinklai elektroninio turinio sklaidos prasme yra beviltiški. Kinijoje (ir kitose Azijos šalyse, ypač Korėjoje ar Japonijoje) mobilus internetas yra kartais greitesnis ir veikia ne tik „miesto centrinėje gatvėje“ (subjektyviai lyginu patirtį China Unicom ir lietuviškuose Omnitel bei Bitės tinkluose). Mano turimas China Unicom 286 RMB/mėn (apie 120 lt/mėn) mobilių duomenų planas leidžia kiekvieną mėnesį telefone nemokamai klausyti 40 min. srautinės muzikos, aukšta raiška žiūrėti 50 min. mobilios TV (vartotojo pasirinktą turinį, įskaitant populiariausius serialus).

Pabandykite įsivaizduoti sausakimšą metro traukinį lekiantį 100 km/h greičiu, kuriame kas trečias vartotojas telefone realiuoju laiku siunčia ir klauso muziką ar žiūri audiovizualinį turinį, ir suprasite, kas tai yra greitas mobilus internetas.

Kas stabdo skaitmeninio turinio verslo plėtra Europoje? Yra daug priežasčių susijusių su verslo konkurencine aplinka ir darbo rinka, kurias dažnai pabrėžia Ilja Laurs. Manau, jos lemia, kad dauguma naujų e-turinio sklaidos verslų gimsta JAV. Taip pat svarbios yra kitos priežastys, kodėl e-turinio verslas neplinta Europoje. Grubiai apibendrinant – Europoje nėra patrauklios „namų rinkos“, tą sąlygoja:

1) Jurisdikciniai kaštai – norint elektroninį turinį pateikti vartotojams ES iš esmės reikia turėti 27 skirtingas turinio sklaidos platformas, suderintas su kiekvienos šalies elektroninių ryšių, žiniasklaidos, vartotojų teisių, asmens duomenų apsaugos ir kt. teisiniais reikalavimais; be kita ko realiai reikia išversti visą platformą ir teisinius dokumentus į nacionalines kalbas, net jeigu šiuolaikiniam kosmopolitiškam vartotojui elektroninis turinys ir yra priimtinas originalo kalba; apibendrinant vienu sakiniu – Bendrosios rinkos elektroninio turinio srityje nėra;

2) Archajiška, godi, neskaidri, neefektyvi ir savitikslė autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo sistema; kolektyvinio administravimo asociacijų godumas žlugdo tiek e-turinio verslą, tiek pačius autorius ir atlikėjus; daugelio ekonominiu požiūriu svarbiausių autorių ir gretutinių teisių pats jų turėtojas net neturi teisės administruoti, t.y., negali atsisakyti priverstinių kolektyvinio administravimo paslaugų; be to, nepaisant Bendrosios rinkos, kolektyvinio administravimo sistema Europoje yra išimtinai nacionalinė (kiekvienoje valstybėje reikia atskirai susitarti su kolektyvinio administravimo asociacijomis); ji taip pat yra neskaidri, neefektyvi ir neteisinga – patys sistemos dalyviai nežino, kam panaudojami surinkti pinigai, be to, muzikos ir audiovizualinio turinio autoriai ir atlikėjai iš esmės ne savo noru subsidijuoja kitus sistemos dalyvius.

3) Laikmenų ir įrangos mokesčiai; ar jums kiltų noras kurti e-turinio verslą, kai už bet kokią e-turinio įrangą avansu reikia mokėti mokesčius toms pačioms kolektyvinio administravimo asociacijoms, net jeigu šią įrangą ketinate naudoti savo paties originalaus e-turinio kūrimui ir vartojimui?

Namų rinkos nebuvimas nepadeda e-turinio verslo kūrimuisi Europoje ir trukdo globalių e-turinio platformų plėtrą Europoje. Deja, iš ES greitų sprendimų laukti neverta. Siūlymai sukurti ES komercinę teisę jau diskutuojami dešimtmečius, tačiau iki realių sprendimų dar toli, tas pat pasakytina ir apie skaitmeninio turinio kolektyvinį administravimą. Praeitais metais pasirodęs ES direktyvos dėl teisių administravimo elektroninėje erdvėje projektas savo siaurumu visiškai nuvylė (nors ji sprendžia Spotify problemas platinant muziką elektroninėje erdvėje, ji iš esmės neliečia kito e-turinio).

Ar įmanoma ką nors greitai pakeisti? Kaip paskatinti e-turinio verslą ir sklaidą? Verslo konkurencinei aplinkai ir darbo rinkai pakeisti išties gali reikėti dešimtmečių, tačiau kai kuriuos sprendimus galima įgyvendinti greitai. Keletas mano minčių:

1) Supaprastinti jurisdikcinius reikalavimus galima sumažinant „teisinį nacionalizmą“ nacionaliniu lygiu, pvz., nustatyti, kad platforma suderinusi savo sąlygas su kitos ES valstybės (pvz., Vokietijos) teisės reikalavimais laikoma tenkinanti nacionalinius reikalavimus, jeigu vartotojams siūlomos identiškos sąlygos abiejose valstybėse; taip pat svarbu atsisakyti platformų „vertimo“ į nacionalinę kalbą – modernus multikultūrinis vartotojas yra pajėgus suvokti paslaugos sąlygas pateikiamas ne nacionaline, o pvz., anglų kalba;

2) Suteikti teisių turėtojams vienareikšmę ir vienašališką galimybę atsisakyti kolektyvino administravimo asociacijų priverstinės savanaudiškos „globos“ ir tiesiogiai platinti savo turinį per e-turinio platformą; be to, jeigu skaitmeninio turinio platforma susitarė su kolektyvinio administravimo asociacijomis dėl turinio platinimo vienoje ES valstybėje, tai automatiškai ir be papildomų mokesčių „kolektyviniams globėjams“ turėtų galioti visoje Bendrojoje rinkoje; kolektyvinio administravimo efektyvumą paskatintų sistemos išskaidrinimas ir sąnaudų „lubų“ nustatymas;

3) Atsisakyti absurdiškų mokesčių skaitmeninio turinio vartojimo įrangai ir laikmenoms; JAV, kurioje tokių mokesčių nėra, autoriai ir atlikėjai yra atlyginami geriau nei Europoje, nes gali tiesiogiai patys dalyvauti skaitmeninio turinio versle ir pasinaudoti jo plėtra.
Šios priemonės ne tik skatintų skaitmeninio turinio verslą, bet taip pat padėtų spręsti piratavimo problemą, kadangi tik e-turinio verslas gali pateikti vartotojams priimtina forma teisėtą turinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *