Skolų išieškojimo įmonių laiškai rašomi taip, kad išgąsdintų: „byla bus perduota teismui", „turtas bus areštuotas", „išskaitos iš darbo užmokesčio", „jūsų elgesys vertinamas kaip piktybinis". Dažnai — su vienos dienos terminu sumokėti ir patogia mokėjimo nuoroda.
Tikrovė paprastesnė: iki teismo sprendimo ar įsiteisėjusio teismo įsakymo išieškotojas negali nei areštuoti sąskaitos, nei daryti išskaitų, nei aprašyti turto. Tą daro tik antstolis, ir tik turėdamas vykdomąjį dokumentą. Privati įmonė, kad ir kokiu griežtu tonu rašytų, teturi teisę jūsų prašyti sumokėti — ir kreiptis į teismą, kur reikalavimą reikės įrodyti.
Prieš mokant verta patikrinti tris dalykus. Pirma — reikalavimo pagrindą: ar rašte apskritai nurodyta, iš kokios sutarties ir kada skola atsirado? Reikalavimas be pagrindo — tik pageidavimas. Antra — perleidimo grandinę: jei skolą „nupirko" išieškotojas, apie perleidimą jums turėjo būti pranešta (CK 6.109 str.), o pareikalavus — pateikti perleidimą patvirtinantys dokumentai. Trečia — senatį ir delspinigius: delspinigiams taikomas vos 6 mėnesių senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.), todėl per metus „užaugintos" sumos dažniausiai neatlaiko teisinio patikrinimo.
Atskira kategorija — raštai, kuriais reikalaujama sumokėti tik „administravimo mokestį" ar „išieškojimo išlaidas", net neįvardijus pagrindinės skolos. Vien Civilinio kodekso straipsnių citavimas prievolės nesukuria: jei nėra pagrįstos pagrindinės skolos, nėra ir jos „administravimo" išlaidų.
Jei gavote išieškotojo raštą ir abejojate, įkelkite jį įvertinti: per 4 darbo valandas pasakysime, ar reikalavimas pagrįstas, ir parengsime atsakymą. Jei reikalavimas pagrįstas — pasakysime atvirai, nes kartais racionaliausia susitarti, o ne bylinėtis.
