Teisė būti pamirštam atsirūgs?

Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas byloje C-131/12 apie kurį rašiau gegužės mėnesį, kaip ir galima buvo tikėtis, sulaukė ir entuziazmo, ir kritikos. Teisinė šio sprendimo problema yra jo nekonkretumas – nėra nustatytos sąlygos „teisei būti pamirštam“, vietoje jų pažerta ypač abstrakčių vertinamųjų kriterijų. Praktinė šio sprendimo problema yra ryškėjantis jo deklaratyvumas. Teisė būti pamirštam rizikuoja tapti eiliniu lokalaus teisminio aktyvizmo farsu – interneto nesuprantančios juristų kartos bandymu primesti taisykles globaliems reiškiniams ir socialiniams santykiams.

Per pora mėnesių aiškiai išryškėjo šio sprendimo ribotumas – sprendimas konkrečiai liečia tik paieškos paslaugų tiekėjus, o ne visus interneto resursus. Absoliuti dauguma interneto resursų yra laikytina elektronine žiniasklaida, todėl naudojasi gana plačiomis žiniasklaidai suteikiamomis laisvėmis ir specialiomis išimtimis iš asmens duomenų teisinės apsaugos taisyklių.

Elektroninės visuomenės informavimo priemonės, kaip ir tradicinės visuomenės informavimo priemonės vadovaujasi LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 str. nustatytu specialiu teisiniu režimu – joms netaikoma dauguma LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taisyklių. Specialios išimtys nustatytos nes visuomenės informavimo laisvė yra ne mažiau svarbi nei asmens privatumas. Primintina, kad elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis laikytinos ne tik tradicinių žiniasklaidos priemonių svetainės, tačiau iš esmės bet kokie interneto resursai, kurie nėra adresuoti konkrečiam subjektų ratui ir sistemingai talpina viešo pobūdžio informaciją, siekdami informuoti visuomenę vienu ar kitu klausimu. Tarp jų elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis laikytina dauguma tinklaraščių, viešos paskyros socialiniuose tinkluose ir pan.

Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas byloje C-131/12 pateikė išaiškinimus tik dėl interneto paieškos paslaugų tiekėjų pareigų, bet ne dėl elektroninių visuomenės informavimo priemonių pareigų. Pačiame sprendime be kita ko konstatuota, jog piliečio asmens duomenų viešas skelbimas visuomenės informavimo priemonės svetainėje gali būti proporcingas ir pagrįstas net ir praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui – toje pačioje byloje, Ispanijos teismai atmetė suinteresuoto asmens pretenzijas dėl asmeninės informacijos talpinimo visuomenės informavimo priemonės svetainėje.

Taigi, Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas byloje C-131/12 tikslas yra ne absoliučiai eliminuoti viešą asmeninę informaciją iš elektroninio tinklo, o tik apsunkinti jos prieigą per paieškos sistemas. Pirminiame informacijos šaltiniams Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas byloje C-131/12 nėra taikomas ir juo labiau jis neįtakoja konkrečios asmeninės informacijos teisinio statuso, t.y. – jos viešumo.

Dėl šių priežasčių pirmoji Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimo byloje C-131/12 įgyvendinimo patirtis asmenims siekiantiems „užmaršties“ atsigręžė bumerangu. Google siekdama skaidrumo informavo elektroninės žiniasklaidos priemones apie gresiantį nuorodų į istorinę viešą informaciją šalinimą iš paieškos rezultatų, ko pasekoje bent jau kai kurie informaciją talpinantys tinklapiai nusprendė, kad norimą pamiršti viešą informaciją visuomenei vertėtų „priminti“ bei aktualizuoti. Ypač gilias žiniasklaidos laisvės tradicijas puoselėjančioje Didžiojoje Britanijoje tokia žiniasklaidos teise pasinaudojo ne tik tinklaraštininkai, bet ir The Daily Telegraph, The Guardian svetainės ir netgi BBC svetainės administratoriai.

Primintina, kad „teisė būti užmirštam“ bet kuriuo atveju galios tik interneto paieškoms resursams veikiantiems ES, bet ne trečiose šalyse. ES „užmiršta“ informacija teisėtai bus prieinama naudojantis trečiųjų šalių – JAV, Kinijos, Rusijos interneto paieškos resursais.

Šiomis dienomis vyksta ES asmens duomenų teisinės apsaugos prievaizdų (taip vadinamos 29 str. Darbo grupės) diskusijos dėl teisės būti užmirštam internete įgyvendinimo, tačiau jau dabar akivaizdu, kad tiesmukas priverstinis „teisės būti užmirštam“ nustatytas be plataus ir globalaus dialogo nėra tvarus.

Besikreipiantiems dėl „pamiršimo“ Lietuvoje taip pat primintina, kad Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimai nėra tiesiogiai taikomi asmenims, kurie nėra konkrečios bylos šalys. Atitinkamai, Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimai kol jie nėra realizuoti nacionalinės teisės taisyklėse, nenustato bendrųjų asmenų teisių ar pareigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *