Kolektyvinis administravimas ar įteisinta vergovė?

Praeitą savaitę du nesusiję žmonės man uždavė tą patį klausimą – nejaugi Lietuvoje kūrėjas (autorių/gretutinių teisių turėtojas) negali savo nuožiūra leisti viešai skelbti savo kūrinių/fonogramų (muzikos) be tarpininkų – kolektyvinių administratorių – malonės? Paklausus tarpininkų – tikrai ne. O vadovaujantis sveiku protu ir pamatiniais teisiniais principais?

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 55 str. ir 65 str. 3 d. suponuoja, kad fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką) privalo būti taikomas kolektyvinis teisių administravimas. Be to, pagal ATGTĮ 86 str. 1 d., kolektyvinio administravimo asociacijos atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesais be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Išvertus į žmonių kalbą – šios nuostatos formaliai atima iš pačių kūrėjų teises disponuoti savo kūryba. Net ir tuo atveju, jeigu kūrėjas ir naudotojas susitaria be tarpininkų ir nenori savo teisių perduoti jokiai kolektyvinio administravimo asociacijai – tarpininkai vis vien pasiims savo dalį. Kaip tokios nuostatos atsirado ir kaip jos pateisinamos – atskira tema. Svarbiau, ar vis dėlto kūrėjas turi laisvę pats spręsti dėl jo teisių administravimo?

Pagal ATGTĮ 66 str. 1 d., kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanoriškos narystės pagrindu. Asociacijų ir narystės jose laisvė taip pat įtvirtinta LR Konstitucijos 35 str. ir LR Asociacijų įstatyme – niekas negali būti verčiamas priklausyti asociacijai. Asociacijų laisvės kontekste, ATGTĮ normos primena „savanorišką“ suvarymą į kolūkius 1947 m. Lietuvoje, o jų konstitucingumas kelia rimtų abejonių.

LR Konstitucinis teismas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime yra išaiškinęs „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į […] asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai – konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia.“ Tas pat atkartota ir 2004 m. liepos 1 d. nutarime: „Konstitucijoje laiduojama teisė laisva valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; <…> Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra grindžiami savanoriška naryste ir įsteigia bei veikia savo narių interesais.“

Šiek tiek papildomo aiškumo atsiranda atskirai panagrinėjus užsienio kūrėjų situaciją. Užsienio kūrėjams papildomai taikomas ATGTĮ 69 str. 1 d. – jų teisių kolektyvinis administravimas galimas tik pagal sutartį arba jeigu jie yra kolektyvinio administravimo asociacijos nariais. Jeigu nėra šių aplinkybių – Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos neturi teisės rinkti atlyginimo už jų kūrybą.

Konstitucinė jurisprudencija ir pastarosios normos aiškiai nustato – autorių teisių ir gretutinių teisių subjektas negali būti prievarta verčiamas pasirinkti kolektyvinį savo gretutinių teisių administravimo formą ir būdą.

Galbūt nujausdamos ATGTĮ 55 str., 65 str. 3 d. ir 86 str. 1 d. nuostatų teisinį netvirtumą, kolektyvinio administravimo asociacijos papildomai supančioja savo narius sutartimis. Sutartimi kūrėjai įsipareigoja visas teises administruoti tik per kolektyvinio administravimo asociacija, neadministruoti savo teisių jokiais kitais būdais. Patekus į asociaciją iš jos išrūkti faktiškai nebeįmanoma, nes kūrėjas negali atskiro kūrinio ar paskirų teisių administruoti individualiai – taip jis prarastų visas pajamas, gaunamas per kolektyvinio administravimo asociaciją, ir patektų į teisinį akligatvį (nes pagal ATGTĮ pats negalės rinkti atlygio už dalį kūrybos panaudojimo būdų).

Tokia praktika kelia naujus teisinius klausimai – ar kūrėjas turi ekonominę laisvę ir sutarties laisvę? Analizuodamas Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostatą, LR Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarimu išaiškino, kad „Asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus“.

Analizuotos ATGTĮ nuostatos ir kolektyvinio administravimo asociacijų veikla (sutartys) kūrėjams daug laisvės nepalieka. Faktiškai asociacijos turinčios veiklos monopolį juo naudojasi primesdamos kūrėjams tik asociacijoms naudingus susitarimus. Be to, monopoliai daro poveikį ir kūrėjams, ir jų klientams, pvz., paspaustas monopolio klientas gali mandagiai atsisakyti groti nepaklusnaus kūrėjo muziką. Tokia situacija turėtų sudominti konkurencijos priežiūros institucijas.

Kitose ES valstybėse situacija nėra vienareikšmė, tačiau linkstama neriboti kūrėjų laisvių patiems administruoti savo kūrybą:

2006 m. vasario 17 d. Ispanijos teismas atmetė Autorių ir leidėjų organizacijos (Sociedad General de Autores y Editores – SGAE) ieškinį dėl atlyginimo priteisimo už viešai skelbtus muzikinius kūrinius, kurie nebuvo administruojami SGAE, bet buvo viešai skelbiami Creative Commons licencijų pagrindu. Šioje byloje teismas konstatavo, kad autorius turi tam tikras neturtines ir turtines teises į savo kūrinį, todėl jis gali jomis naudotis kaip pats pageidauja – leisti kitiems naudotis nemokamai visa apimtimi arba suteikti tik dalinį naudojimąsi.

Prancūzijoje nuo 2008 m. Muzikos kūrinių autorių ir kompozitorių kolektyvinio administravimo organizacija (Société des Auteurs Compositeurs et Editeurs de Musique  – SACEM) draudė savo nariams suteikti licencijas naudoti jų pačių darbus Creative Commons licencijos pagrindu, reikalaudama narius perduoti savo teises išimtinai SACEM, tačiau nuo 2012 m. dėl teisinių ginčų grėsmės poziciją iš esmės pakeitė.

Lenkijos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra numatyta, kad atlyginimas autoriams ir atlikėjams už audiovizualinių kūrinių viešą atlikimą kino teatruose, transliaciją, kitokį viešą skelbimą ir nuomą mokamas tik per kolektyvinio administravimo asociacijas, tačiau teisių subjektas, pateikęs raštu prašymą kolektyvinio administravimo asociacijai, gali atšaukti privalomą kolektyvinį teisių administravimą.

Europos Komisijos 2005 m. gegužės 18 d. rekomendacijoje dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (2005/737/EB) preambulėje, be kita ko, numatyta, kad gretutines teises gali administruoti ne tik tam tikras administravimo paslaugas teikiantys kolektyvinių teisių administratoriai, tačiau ir patys teisių turėtojai. Be to, yra aiškiai numatyta galimybė teisių turėtojams laisvai pasirinkti kolektyvinį teisių administratorių. Rekomendacijos 5(a) str. numato, kad teisių turėtojas turėtų galėti nustatyti, kurias kūrinio naudojimo internete teises reikėtų patikėti kolektyviniam administravimui, o 5© str. nurodoma, jog teisių turėtojai turėtų turėti teisę, per tinkamą laikotarpį pateikdami pranešimą, atšaukti kūrinio naudojimo internete teises ir pavesti tarptautinį šių teisių administravimą kitam kolektyviniam teisių administratoriui. Savaime suprantama – rekomendacija yra tik rekomendacija.

ES Direktyvos projektas dėl teisių administravimo, pristatytas 2012 m., šių klausimų taip pat neišgrynina, nors 2013 m. konsoliduoto projekto preambulėje paminima, kad kūrėjai turi turėti apsisprendimo teisę dėl jų kūrinių administravimo.

Ką gi šioje situacijoje daryti patiems kūrėjams? Šiuo metu jie turi tik dvi alternatyvas – arba paklusti įstatymu besidangstančiam monopoliui ir tenkintis „trupiniais nuo stalo“, arba kovoti už savo teises teisinėmis priemonėmis, bet trumpalaikėje perspektyvoje netekti visų pajamų. Esu ne kartą siūlęs ATGTĮ pakeitimus, įteisinančius individualų teisių administravimą, todėl puikiai suvokiu, kad teisinis kelias yra ilgas ir duobėtas. Jis demotyvuoja bet kurį kūrybos žmogų, tačiau tik susivieniję ir pasipriešinę esamai sistemai Lietuvos kūrėjai patys taps savo kūrybos šeimininkais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *