Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo direktyvos projektas

Praeitą savaitę (2012 m. liepos 11 d.) Europos Komisija pristatė ilgai lauktą Kolektyvinio teisių administravimo (Collective management of copyright and related rights – CRM) direktyvos projektą.

Deja, silpną ir ribotą. Rinka (tiek vartotojai, tiek verslas, tiek patys autorių teisių turėtojai) laukė ambicingesnių sprendimų. Jų verkiant reikia.

Ši būsima direktyva turėtų (ir žadėjo) spręsti 2 problemas:

  1. Kolektyvinio administravimo asociacijų (ne)skaidrumą, (ne)atskaitingumą ir (ne)efektyvumą (norima atsisakyti skliaustų prieš šiuos epitetus);
  2. Sukurti vieningą autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis saugomo turinio rinką (t.y., savotiškai per prievartą įgyvendinti Bendrosios rinkos idėją intelektinio turinio atžvilgiu, nes ji pati neveikia).

Komisijos pasiūlymuose ir direktyvos projekte (1) problema sprendžiama labai ribotai. Lietuvoje ji beveik nieko nepakeis. Blogiausia – nėra nustatomos maksimalios atskaitymų ir administravimo išlaidų ribos, nėra išskaidrinami kolektyvinio administravimo asociacijų vadovybės atlyginimai ir kitos iš pačių asociacijų gaunamos lėšos, nustatomi terminai pinigų realiam perskirstymui yra per ilgi (12 mėn po finansinių metų pasibaigimo – tai šiais laikais, kai viską galima matyti ir paskirstyti vos ne realiu laiku), nėra pareigos pateikti realią kūrinių naudojimo informaciją.

(2) problema sprendžiama dar ribočiau – tik teisių į muzikos kūrinius internete (online music rights) atžvilgiu. Visiškai neliečiamos kito elektroninio turinio (video, photo, etc.) licencijavimo problemos, o TV transliacijų ar įrašų platinimui internetu yra numatyta konkreti išimtis (direktyva vienareikšmiškai netaikoma). Neliečiami ir visi muzikos panaudojimai tradicinėse erdvėse, bet „per internetą“ (pvz., baras groja muziką iš interneto). Kad geriau suvokti reguliavimo ribotumą, verta paminėti, kad teisės į muzikos kūrinius internete pajamų prasme sudaro tik 2% nuo muzikos teisių turėtojų pajamų Europoje!

Teisių į muzikos kūrinius internete turėtojams (ar patiems autoriams, ar įrašų kompanijoms) leidžiama pasirinkti administravimo būdą, perduoti savo teises administruoti bet kuriai kolektyvinio administravimo organizacijai ES, arba administruoti patiems (su išlygomis). Deja, savarankiškas administravimas direktyvoje neišplėtotas. Teisių į muzikos kūrinius internete administravimas visai ES rinkai tampa privalomas, t.y., negalima perduoti teisių tik Lietuvai, ar tik Airijai, visais atvejais licencija bus visai ES. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios negali techniškai užtikrinti administravimo (ir licencijų išdavimo) visoje ES, privalės savo repertuaro muzikos kūrinių teises internete perduoti administruoti kitai organizacijai, kuri gali užtikrinti administravimą visoje ES.

Direktyvos projekto siūlomas receptas dėl muzikos internete gali būti naudingas didelėms platformoms (kaip Apple Itunes), tačiau iš rinkos gali išstumti mažus lokalius žaidėjus (nes jiems licencijos gali pabrangti), t.y., tikėtina rinkos koncentracija. Ar tai bus naudinga patiems autorių teisių turėtojams labai sunku prognozuoti, iš vienos pusės tikėtina, kad pabrangus licencijoms jie gaus daugiau, iš kitos pusės – pinigus realiai gaus tik populiarieji, „kultūrinis“ nepopuliarusis turinys gali būti menkiau atlyginamas nei dabar, pinigai keliaus per dar daugiau tarpininkų, kurių kiekvienas atsirieks „už savo paslaugas“. Tarptautinio repertuaro (ne ES) muzikos teises tas gali pabranginti tiek, kad ES jos bus ženkliai brangesnės nei pvz. JAV (nors dabar legalių šaltinių išvis nėra). Manau, tai nepaskatins vartotojų atsisakyti „įprastų“ (t.y., neteisėtų) muzikos šaltinių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *