Inovatyvaus verslo plėtros problemos Lietuvoje

Dalyvaudamas Ūkio ministerijos Inovacijų konferencijoje susisteminau mintis dėl inovatyvaus verslo plėtros problemų Lietuvoje. Dauguma jų pagrįstos tiesiogine patirtimi inovatyviame versle, likusi dalis gerąja praktika užsienyje, kurią gali rasti JAV, Izraelyje, Kanadoje ar Švedijoje. Ne visos yra matomos, nes dauguma slepiasi po skambiais inovacijų skatinimo Lietuvoje prioritetais, bet jų sprendimas svarbesnis už paramos inovacijos prioritetus.

1. MTEP personalo pritraukimas ir išlaikymas įmonėse:

  • Mokslininkų ir tyrėjų darbo verslo įmonėse skatinimas (reikalingas mokestinis kreditas, pvz., pajamų mokesčio, socialinio draudimo);
  • Parama jaunųjų tyrėjų susigrąžinimui iš užsienio (baigus magistrantūrą ar doktorantūrą užsienyje turėtų būti galimybė gauti grantą moksliniam darbui (pvz. 10k EUR), kurį žmogus pats nusineštų į norimą instituciją ar įmonę);
  • Jaunųjų tyrėjų nediskriminavimas verslo projektuose – atlyginimas projektuose jauniesiems tyrėjams neturi būti ribojamas universitetinėmis atlyginimų kategorijomis (pvz. neturi būti aklai reikalaujama dr.);
  • Vienodos galimybės mokslininkams dirbantiems universitete ir versle gauti konkursinį mokslo finansavimą;
  • Prioritetinis finansavimas (daugiau balų) tiems mokslo projektams, kurie realiai reikalingi verslui (pvz., LMT mokslininkų grupių projektuose);
  • Naujų disertacijų temos turėtų būti suderintos su verslu.

2. Prieiga prie infrastruktūros bei mokslo ir studijų institucijose (MSI) kuriamų technologijų:

  • Įmonėms (ypač startuoliams) reikalinga efektyvi (greita) ir racionali (tokiom pat sąlygomis kaip vidinio MSI vartotojo) prieiga prie mokslinės infrastruktūroms tam, kad būti konkurencingiems tarptautiniuose projektuose;
  • Atviros prieigos infrastruktūros atskyrimas nuo MSI (tai palengvintų sąlygas įmonėms turėti sutartimis įformintą prieigą prie infrastruktūros);
  • Vienodos sąlygos MSI ir verslui pasinaudoti infrastruktūra (finansine prasme ir prieigos laiko prasme);
  • Verslo prieiga turi būti MSI infrastruktūros išlaikymo ir viešo finansavimo sąlyga;
  • Standartizuotas mokslinės intelektinės nuosavybės licencijavimas (reikalingas vienas langelis (Lietuvos ypatumas yra tai, kad dėl mažų universitetų daug intelektinės nuosavybės yra tarpinstitucinė; be to, universitetai neturi patirties ir elgiasi neracionaliai); standartinės sąlygos (pvz., procentas nuo būsimų pajamų iš šios IN)).

3. Struktūrinės problemos:

  • Sėkmės eksportas (sėkmingi projektai (ypač IT) iš esmės emigruoja iš LT, nesugrąžindami netgi gautos paramos; atitinkamai, visa sėkmingų projektų nauda darbo vietų ir mokesčių pavidalu iškeliauja iš LT);
  • Eksporto ir inovacijų tapatinimas (realiai inovatyviame versle eksportas nėra ir negali būti trumpalaikis (1-5 m.) prioritetas);
  • Nediferencijuoti paramos ir skatinimo instrumentai pagal verslo sektorius (pvz., IT ir biotechnologijų sektoriai yra labai skirtingi su skirtingais poreikiais, tačiau viešosios politikos ir finansinės paramos instrumentuose jie konkuruoja);
  • Ilgo laikotarpio investicinio kapitalo nebuvimas (ypač aktualu biotechnologijų sektoriui).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *