Google ir visuomenė vs. autorių teisių turėtojai ir tarpininkai

2013 m. lapkričio 14 d. JAV federalinis teismas išsprendė autorių teisei elektroninėje erdvėje labai svarbią bylą – atmetė teisių turėtojų ieškinį dėl Google Books. Byla išspręsta tik pirmoje instancijoje ir dar laukia ilgi metai apeliacijų, tačiau sprendimas yra didelis visuomenės laimėjimas prieš besąlyginį autorių teisių turėtojų diktatą.

Google Books ir Google Scholar dažnai yra pirminis informacijos šaltinis ieškant literatūros ir mokslo darbų, susijusių su tiriama tema. Google Scholar bendrina daugybę duomenų bazių ir pavienių šaltinių, kuriuose talpinami moksliniai straipsniai, o Google Books bendrina elektroninius (nuskanuotus) knygų titulinius puslapius ir turinio fragmentus, kurie leidžia vartotojui suprasti, apie ką yra knyga ir kokie pagrindiniai joje dėstomi teiginiai. Google Books pateikia kur kas daugiau informacijos nei knygų anotacijos – būtent dėl to jis yra svarbus ir reikalingas, tačiau būtent dėl to nepatenkinti autorių teisių turėtojai reikalavo šią paslaugą apriboti ir apmokestinti.

Apskritai, perėjimas prie elektroninės leidybos ir atviros prieigos šaltinių trumpalaikėje perspektyvoje turėjo vieną ryškiai neigiamą efektą – leidyba ir ypač akademinė leidyba tapo stipriai monopolizuota verslo šaka. Tiesioginė monopolijos pasekmė yra monopolistinės kainos, todėl knygų kainos ir ypač mokslo leidinių kainos stulbina. Knygos pamažu tampa neprieinamos net ir instituciniams pirkėjams (universitetams ir bibliotekoms), tačiau vis dar laikomos autoritetingiausiais šaltiniais. Dar priminsiu, kad monopolistiniai leidėjai uždirba ne tik iš knygų pirkėjų, tačiau ir iš autorių. Istoriškai prestižinėse mokslo leidyklose kaip Thomson Reuters, Edward Elgar, Wolters Kluwer jau seniai ir labai brangiai reikia mokėti už bet kokio turinio leidybą. Tai neretai nulemia ir gana vienpusišką ideologinę liniją leidiniuose, kadangi leidyba prieinama tik turintiems ženklius piniginius resursus. Neabejoju, kad ilgainiui nekomercinė atviros prieigos mokslo leidyba įsivyraus ir savo prestižu prilygs tradicinėms leidykloms, tačiau šiuo metu monopolistai ir tarpininkai dangstydami monopolį „autorių teisių“ išimtinumu bando išgauti komercinę naudą visais įmanomais būdais.

Google Books sutaupo daugybę laiko atrenkant tinkamiausius informacijos šaltinius, taip pat sutaupo pinigų knygoms, kurios yra menkavertės arba ideologiškai angažuotos. Faktiškai Google Books yra lyg knygynas, kuris leidžia pavartyti ir paskaitinėti knygą prieš ją įsigyjant ir pateikia tiesiogines priemones knygų įsigijimui. Be to, Google Books savotiškai demokratizuoja leidybą, nes vienodai skaitmenina ir indeksuoja visų leidėjų ir šaltinių knygas.

JAV teismas pripažino, kad Google Books tenkina autorių teisių apribojimų ir išimčių (angl. „fair use“) sąlygas, t.y., faktiškai tenkina Berno konvencijos 3 žingsnių testą (Berno konvencijos 9 str.) – knygų fragmentų skaitmeninis pateikimas Google Books laikytinas neprieštaraujančiu įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeidžiantis teisėtų autorių teisių subjektų interesų. Priminsiu – JAV nuo 1988 m. yra Berno konvencijos narė.

Teismas argumentavo, kad Google Books suskaitmenintų knygų informacijos pateikimas yra „žymiai transformuojantis“ (angl. “highly transformative”), lyginant su įprastiniu pateikimu popierinėse knygose, ir iš esmės neturi poveikio įprastinių knygų rinkai (neskaitant to, kad apsaugo vartotojus nuo pinigų švaistymo menkavertėms ir propagandinėms knygoms). Be to, teismas tiesiogiai pripažino, kad Google Books yra reikšmingas mokslinių tyrimų instrumentas (“essential research tool”), tarnaujantis viešajam visuomenės interesui.

Lietuvoje autorių teisių išimčių teisinis reguliavimas ir aiškinimas yra tiek aptvertas monopolinėmis ir ideologinėmis „spygliuotomis tvoromis“, kad panaši argumentacija yra sunkiai įsivaizduojama. Knygų skaitmeninimas ir pateikimas elektroninėje erdvėje yra „buldozeriu“ uždraustas 2011 m. pabaigoje priimta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 str. redakcija, todėl, tikiuosi, kad Google Books sprendimas padės bent jau suvokti šio klausimo svarbą žinių visuomenei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *