Intelektinė nuosavybė biotechnologijų įmonėse

2014-2016 m. vadovavau LMT finansuotam mokslo projektui „Biotechnologijų MVĮ intelektinės nuosavybės strategijų tyrimas“, kurį vykdėme kartu su Arizonos valstijos universitetu (Arizona State University). Projektą užbaigėme parengę to paties pavadinimo monografiją, kurioje nagrinėjami biotechnologijų intelektinės nuosavybės ir jos valdymo biotechnologijų įmonėse klausimai, lemiantys intelektinės nuosavybės naudą kuriant technologinio verslo vertę.

Monografijoje atskleista biotechnologijų intelektinės nuosavybės specifika, paaiškinta intelektinės nuosavybės strategijos koncepcija ir svarbiausi valdymo klausimai, pateikta aktuali informacija apie biotechnologijų verslo plėtrą pasaulyje ir įmonių vaidmenį joje, paaiškinta tarptautinės intelektinės nuosavybės strategijos svarba ir pavojai verslo plėtrai.

Monografijoje taip pat pristatomi autorių atlikti empiriniai tyrimai rodantys biotechnologijų teisinio reguliavimo ir viešosios politikos problemas, taip pat biotechnologijų įmonių privalumus ir svarbą inovacijų sistemoje, realias įmonių intelektinės nuosavybės strategijas ir jų naudojimą verslo vertei kurti.

Dažna situacija, kai mokslo subjektai, įmonės ar net pavieniai išradėjai siekia patentuoti savo išradimus tarptautiniu mastu, negalvodami apie realias išradimo rinkas ir galimybes jį komercinti užsienyje, ar juo labiau galimybes apsiginti, tuo atveju, jeigu jų teisės būtų pažeistos užsienyje. Taip iš esmės beprasmiškai išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų, sugaištama daug laiko ir nebelieka resursų pačios technologijos vystymui. Situaciją dar labiau pablogina nesąžiningi patentiniai patikėtiniai ir kiti patarėjai, kurie visuomet suinteresuoti užsidirbti iš išradėjo, bet anaiptol ne visuomet suinteresuoti pasiūlyti racionaliausią technologijos teisinės apsaugos strategiją. Beje, institucijos atsakingos už intelektinės nuosavybės teises (net ir Europos patentų biuras) taip pat dažnai vadovaujasi tik savo instituciniais interesais – surinkti kuo daugiau mokesčių, o ne patarti išradėjams racionaliai planuoti. Dėl kuklių resursų Lietuvoje šie klausimai yra ypač svarbūs, tačiau viešuose renginiuose reklamuojančiuose intelektinės nuosavybės svarbą yra nutylimi.

Esu jau 2013 m. rašęs, kad intelektinės nuosavybės formalus registravimas (įskaitant patentavimą, prekių ženklų registravimą) tokiose šalyse kaip Lietuva daugeliu atveju yra visiškai beprasmis. Pakankamą apsaugą gali užtikrinti ir nemokami intelektinės nuosavybės apsaugos instrumentai (komercinių paslapčių apsauga, autorių teisės, nesąžiningos konkurencijos taisyklės). Be to, jokios formalios intelektinės nuosavybės teisės pačios savęs nesaugo ir negina, o jų gynimas pažeidimo atveju (ypač užsienyje) gali kainuoti dešimtis kartų daugiau nei iš jų gaunamos pajamos.

Knyga skiriama visiems, besidomintiems intelektine nuosavybe, biotechnologijų verslu, technologinio verslo valdymu ir inovacijų viešąja politika. Knygos pilnatekstę versiją galite parsisiųsti pasinaudoję šia nuoroda: Biotechnologiju_intelektine_nuosavybe_WEB.

Šiame tinklaraštyje talpinu ir kitą informaciją apie intelektinės nuosavybės teises, privatumą, asmens duomenis ir kt. Jei reikia racionalaus ir nesavanaudiško patarimo, visuomet galite kreiptis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *