Asmens sutikimas biobankui: būti ar nebūti?

Biobankai yra biomedicinos mokslo infrastruktūra – žmogaus biologinės medžiagos saugyklos, kur kaupiama ir saugoma medžiaga ateities mokslo tyrimams. Lietuva šiuo požiūriu yra bene labiausiai atsilikusi Europoje, nes visoje Europoje, įskaitant mūsų aplinkinius kaimynus, biobankai veikia jau seniai. Lietuvoje kuriant MTEP infrastruktūrą gyvybės mokslų srityje buvo užmiršta, kad reikia turėti ką tirti. Tik šiuo metu klojami teisiniai pamatai būsimiems biobankams Lietuvoje.

Vienas iš svarbiausių klausimų biobankų veikloje yra asmens sutikimas. Ar asmuo turi kiekvieną kartą duoti formalų popierinį sutikimą, kad jo šlapimas, kraujas ir pan. likę po diagnostinių tyrimų, ar medžiaga likusi po medicininių intervencijų (pvz. pašalintas tumoras) būtų išsaugota ir vėliau ištirta, tuo pačiu išgelbėtų kažkieno kito gyvybę ir sveikatą? Tuo pačiu būtų įsukta didžiulė mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma popieriaus (sutikimų) rinkimo, kaupimo ir kitokio tvarkymo mašina? Ar kiekvieno iš mūsų bendražmogiška pareiga yra prisidėti prie medicinos mokslo (bei jo išlikimo Lietuvoje) ir padėti išgelbėti kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę?

Daugelyje Europos valstybių (pvz., Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ir kt.) žmogui suteikiama išsami informacija apie tai, kad jo medicininės atliekos gali būti tvarkomos biobanke ir gali būti panaudojamos mokslo tikslams, tačiau nereikalaujama atskiro aktyvaus sutikimo (nesutikti galima visada), Tokiu būdu laikoma, kad asmens sutikimas biobankui yra preziumuojamas.

Atkreipsiu dėmesį, kad moksliniai tyrimai atliekami ne su žmogum! Žmogaus ir jo sveikatos tikrai nepalies (ir juo labiau nepablogins) tai, kad jo šlapimas bus užšaldytas, o vėliau ištirtas, pvz., ieškant naujų ligos žymenų. Tuo tarpu toks tyrimas gali padėti anksti diagnozuoti kito žmogaus ligą, išsaugoti sveikatą ar net gyvybę. Preziumuojamas sutikimas biobankui nelygu žmogaus biologinės medžiagos tvarkymui be sutikimo. Kaip minėta, sutikimas yra preziumuojamas tik tuo atveju, jeigu asmeniui buvo suteikta išsami informaciją apie biobanką, jo tikslus, jo biologinės medžiagos numatomą tvarkymą, ir svarbiausia – apie asmens teisę bet kada nutraukti jo biologinės medžiagos tvarkymą biobanke. Tai visai ne tas pat, kas tvarkyti žmogaus biologinę medžiagą be sutikimo.

Deja, Lietuvoje bendražmogiški ir mokslo interesai ne visada atsilaiko prieš popierinius ir biurokratinius interesus. Alternatyva preziumuojamam sutikimui yra popierinis sutikimas (aštuntas ar devintas prie jau esamų sutikimų), kurį turėsime išnagrinėti ir pasirašyti prieš atliekant diagnostines, ar juo labiau chirurgines procedūras). Ar tikrai to norime, ir ar tikrai prieš pat atliekant tokias procedūras galėsime racionaliai apsispręsti ir pasverti visus už ir prieš? Galiausiai, ar tikrai neturime geresnių būdų panaudoti mūsų mokamus mokesčius, nei tūkstančių popierių tvarkymas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *